Vilniaus vyskupijos vikaro Trakų vyskupo Amvrosijaus komentaras apie Ukrainos stačiatikių bažnyčios ,,vyskupo” Evstratijaus Zoria pasisakymus Lietuvos spaudoje

„Ukrainos Konstantinopolio patriarchato struktūros atstovo „arkivyskupo“ Evstratijaus Zoria kaip ilgai kenčiančios Ukrainos piliečio, atvykusio palaikyti karo pabėgėliais tapusių tautiečių, vizitas Lietuvoje apsieitų be komentarų, jei ne jo provokuojantys ir klaidinantys vieši pasisakymai Lietuvos spaudoje.

Apmaudu, kad portalai Delfi ir 15min.lt paviešino interviu su tiesioginiais išpuoliais prieš Lietuvos Stačiatikių Bažnyčią, nesuteikdami mums galimybės atsakyti į kaltinimus. Tai prieštarauja tiek Lietuvoje priimtiems, tiek tarptautiniams žurnalistinės etikos standartams. Kviečiu minėtus leidinius objektyviai ir atsakingai nušviesti įvykius, susijusius su religinėmis bendrijomis. Neapykantos kurstymui religiniais pagrindais Lietuvos visuomenėje neturėtų būti vietos.

Kalbant apie „arkivyskupą Evstratijų“, visų pirma reikia priminti, kad jis iš tikro nėra vyskupas. Jo šventimai į dvasininkų luomą bei įšventinamas į vyskupus negalioja, kadangi juos teikė buvęs metropolitas Filaretas (Denisenko), kuris buvo nušalintas ir ekskomunikuotas nuo Bažnyčios. Taigi, vyskupas Zoria kanoniniu požiūriu yra paprastas pasaulietis.

Tariamas vyskupas savo kalbose Lietuvos spaudoje pakartojo visą aibę propagandinių kaltinimų, kurie jau du mėnesius skamba apie mus iš atskilusiųjų kunigų lūpų: kunigai buvo atleisti už karo pasmerkimą, pati bažnyčia yra Kremliaus instrumentas, o į atsakingus postus skiriami lojalūs Maskvai žmonės. Net mūsų gausi procesija už Bažnyčios vienybę ir prieš karą Ukrainoje kėlė abejonių, teigiama, jog visa tai - nenuoširdu.

Visi šie netikro vyskupo teiginiai, švelniai tariant, neatitinka tikrovės. Vietos Ganytojas uždraudė juos ne už „karo pasmerkimą“ (kaip žinoma, Vilniaus ir Lietuvos metropolitas Inokentijus Lietuvos Stačiatikių Bažnyčios vardu vienareikšmiškai pasmerkė Rusijos invaziją į Ukrainą), tačiau už Bažnyčios skylimo ir prieš Bažnyčią nukreiptą veiklą. Mūsų Bažnyčia yra ne Maskvos ar Rusijos - o lietuvių, kur visus sprendimus priima vietinė valdžia, nes ryšys su Maskvos patriarchatu yra ne administracinis, o kanoninis. Atskirai apsistosiu ties kanoninės jurisdikcijos klausimu, nes tariamas vyskupas interviu Lietuvos žurnalistams teigė, kad Lietuva yra ne Maskvos, o Konstantinopolio patriarchato kanoninė teritorija (beje, tą patį sako ir atskilę kunigai Lietuvoje).

Nors daugiau nei tris šimtus metų niekas, įskaitant Konstantinopolio patriarchato patriarchus, neginčijo 1686 m. dokumento, pagal kurį Kijevo metropolija tapo Maskvos patriarchato dalimi. Ir tik šiuolaikinio Phanaro (Konstantinopolio patriarcho rezidencijos) paskutinių metų politika liudija priešingai. Tai yra istorinių faktų ir dokumentų iškraipymas, Rusijos Stačiatikių Bažnyčia ne kartą apie tai liudijo.