Klausimai kunigui: Kaip grįžti į Bažnyčią?
Į parapijiečių klausimus atsako Šventosios Dvasios vienuolyno katedros kunigas Olegas ŠLIACHTENKO
- Aš nėjau išpažinties dešimt metų. Kaip man pasirengti išpažinčiai ir grįžti į Bažnyčią?
Jaroslavas
- Brangusis Jaroslavai, norint grįžti į šeimą, reikia ateiti ten, kur ji gyvena; norint grįžti į Bažnyčią reikia ateiti į šventovę, prieiti prie kunigo ir papasakoti savo istoriją. Savaime aišku, jog turite suprasti, kad anksčiau Jūs buvote dvasinio aklumo ir nejautros būsenos, todėl ir gyvenote kaip pasitaiko, nesiekdami sąžinės švaros. Dvasininkas Jums patars, ko imtis toliau.
- Mano tėvas miręs, bet yra patėvis. Noriu paklausti, ar įsakas gerbti tėvus čia taikytinas, ar turiu jo paisyti?
Vladimiras
- Brangusis Vladimirai, mums su Jumis geriausias atsakas į Jūsų klausimą - Viešpaties pavyzdys. Jis nuo vaikystės žinojo, kas Jo Tėvas, žinojo, kad Juozapas - įtėvis, patėvis. Kartu Jis neneigė Juozapo tėviškų teisių ir gerbė jį kaip tėvą. Apskritai paėmus, Bažnyčios Padavimas padeda mums geriau, giliau suvokti šį įsaką. Kartu pagarba tėvams mus moko gerbti ir kitus asmenis, kurie mus globoja, mus auklėja, rūpinasi mūsų išsilavinimu ir mūsų likimu.
- Dukra gavo dovanų talismaną - raudoną giją. Ji užsirišo tą siūlą ant rankos ir nenusiima jo: sako, jog tai - tiesiog papuošalas. Sako, kad keletas jos bendraklasių turi tokius pačius, ir tai šaunu, „kieta“. Ar mums to nepaisyti, ar kategoriškai uždrausti?
Natalija
- Brangioji Natalija, jeigu dovana įteikiama kaip talismanas, ji negali būti laikoma papuošalu. Raudonas siūlas, gija - tai fetišas, tai populiarus prietaras. Šiuo, kaip ir visais kitais prietarais, Viešpats bjaurisi, todėl krikščionims tokie dalykai nepriimtini. Jūsų dukterį, be abejo, varžo kompleksai bendraujant su bendraklasiais, tačiau Jūsų žodis yra lemiamas. Galima ramiai pasiekti savo, paaiškinus prietaro esmę, pasakius, jog jai dera atsisakyti talismanų, kol ji gyvena su Jumis. Žinoma, jeigu ji Jūsų klauso. Bet jeigu ji, būdama paauglė, pareikš, jog yra netikinti ir nori likti su talismanu, nieko nepadarysi: tai jos pasirinkimas, o per prievartą mielas nebūsi. Tada teks melstis, kad ji būtų suprotinta.
- Pasakyta: „Mylėk savo artimą kaip save patį“ (Mt 22, 39). Anksčiau maniau, kad „artimi“ - tai giminaičiai, bet įsitikinau, jog tai klaidinga nuomonė. Juk dažnai artimiausi žmonės tau smogia į nugarą, nelyginant Judas, prisiartinęs prie Jėzaus Jo pabučiuoti (Lk 22, 48). Ką mums, stačiatikiams, dera laikyti artimu?
Eugenijus
- Gerbiamasis Eugenijau, Jums, krikščioniui, reikėtų įdėmiau skaityti Evangeliją. Atsakymas į Jūsų klausimą - palyginime apie gailestingąjį samarietį (Lk 10, 25-37). Ką reikia atminti:
1. Net jeigu artimieji panašūs į Judą, juos privalu mylėti, nes pasakyta: mylėkite (net) savo priešus (žiūr. Mt 5, 44-44a).
2. „Artimas“ - tai ne tik giminaitis; tai kiekvienas žmogus - tiek pažįstamas, tiek nepažįstamas, kuris dabar, šiuo metu, yra greta Jūsų (nepriklausomai nuo jo etninės, politinės, konfesinės ar kokios kitos priklausomybės). Viešpats mus ragina mylėti kiekvieną asmenį, kaip ir Pats Jis mus myli (žiūr. Jn 13, 34).
- Mes su vyru esame tikintys žmonės; sekmadieniais vaikštome į cerkvę. Kartu - jau 15 metų. Dėl tikėjimo dalykų nekyla nesutarimų. Esame ištikimi vienas kitam. Mūsų santykiai ramūs, kaip partnerių. Bet visur rašo, jog santuokoje būtinai turi būti meilė. O ar ji yra mūsų šeimoje,... sunku pasakyti. Ar požiūris į santuoką, kaip į gerą partnerystę, nėra nuodėmė?
Svetlana
- Brangioji Svetlana, kas yra ta „gera partnerystė“? Ar tai kažkokia abipusiai naudinga egzistencija? Tikiuosi, kad Jūsų santuoka nėra tokia. Ar joje esama meilės? Gal ramius santykius Jūs laikote partneryste, o emocingumo apraiškas - meile? Meilė - tai ne romantiškumas; meilė - tai visų pirma auka. Partnerystėje kiekvienam svarbiausias dalykas - jo interesai; po to - partnerio interesai, bet vėlgi - savo naudai. Tokie ryšiai tinka nekrikščioniškai santuokai. O krikščioniškoje santuokoje labai svarbus vaidmuo tenka pasiaukojamai meilei, kuri reiškiasi paisant meilės įsakų. Tai svarbiausia. Tegul Viešpats ir Jūsų sąžinė Jums atskleis, ar Jus su vyru sieja meilė. Ir jeigu jos nėra, tepadeda jai kilti. Antraip Jūsų santuoka gali tapti bevaisiu figmedžiu.
- Suprantu, kad žmogui duota siela, bet štai išgirdau, jog esama dvasios, ir ji netapati sielai. Nelabai aišku, kuo jos skiriasi. Prašau paaiškinti!
Vitalijus
- Brangusis Vitalijau, pasak šventųjų Tėvų, žmogaus dvasia nėra nei savarankiška sielos dalis, nei kažkas kita, skirtinga. Dvasia neatsiejamai susijusi su siela, yra joje; dvasia - tai iškiliausia sielos dalis. Šventasis hierarchas Teofanas Atsiskyrėlis (Feofan Zatvornik) sako, jog Viešpats „kvėpė“ į Adomą dvasią kurdamas jį. Šv. Teofanas dvasią dar vadina iškiliausiu mūsų esybės organu, kurio dėka įmanoma Dievo observacija. O šventieji Tėvai, sakydami, jog dvasia yra protingasis pradmuo, vadina ją protu. Daugiau apie dvasią skaitykite šv. Luko (Voino-Jaseneckio) knygoje „Dvasia, siela ir kūnas“ („Duch, duša i telo“) ir šv. Teofano Atsiskyrėlio „Kas yra dvasinis gyvenimas ir kaip jam nusiteikti“ („Čto estj duchovnaja žyžnj i kak na nėjo nastrojitsa“).
Straipsnis buvo publikuotas laikraščio ,,Stačiatikių Lietuva” kovo mėnesio numeryje.
Klausimus galima siųsti į redakciją įprastu arba elektroniniu paštu, arba per Vilniaus ir Lietuvos vyskupijos Facebook puslapį.