Виленско-литовская епархия

 

Mylimi Viešpatyje Jūsų Ekscelencija vyskupe Ambrosijau, garbieji kunigai ir diakonai, gerbiami vienuoliai ir vienuolės, Dievą mylintys pasauliečiai, brangūs broliai ir seserys!

Su didžiuliu dvasiniu džiaugsmu sveikinu visus Jus su „švenčių švente“ – Šlovinguoju Kristaus Prisikėlimu – Šventomis Velykomis, ir iškilmingai skelbiu:

Kristus prisikėlė!

Šie viltingi žodžiai sklinda po visą visatą, o Kristaus Šviesa nušviečia mūsų širdis, išsklaidydama neišmanymo tamsą, skelbdama tikėjimą, visą atleidžiančią meilę ir nemirtingą amžinojo gyvenimo viltį.

Ką tik dvasiškai išgyvenome Didžiosios savaitės dienas, atjausdami savo Viešpatį, prisimindami, kaip Jis, visų apleistas, išduotas, išniekintas, nusėtas žaizdomis ir kruvinas, žengė į gėdingą mirtį. Tai buvo sukrečiančios ir didingos dienos. Jų sunkumo negalėjo atlaikyti net gamta: „ir žemė sudrebėjo, ir uolos ėmė skeldėti“ (Mt 27, 51), „visą kraštą apgaubė tamsa“ (Lk 23, 44). Taip baigėsi sopulingasis Didysis Penktadienis.

Tačiau viskas pasikeitė „auštant pirmajai savaitės dienai“ (Mt 28, 1). Tylios ir nuolankios, ištikimosios Viešpačiui moterys, nešusios mirą, pirmosios išgirdo griausmingus angelo žodžius prie tuščio kapo: „Jo čia nebėra, Jis prisikėlė“ (Mt 28, 6). Kristus prisikėlė – ir gyvenimas nugalėjo mirtį! Kristus prisikėlė – ir šviesa pakeitė tamsą! Kristus prisikėlė – ir visa šiame pasaulyje nebėra taip kaip buvo! Iki šios dienos kiekvienu ženklu, kiekvienu stačiatikių apeigų simboliu Bažnyčia mums rodo šios naujos Prisikėlusio Išganytojo tikrovės vaizdą: nebėra atskirties tarp šventovės ir žmonių, „didieji ir mažieji“ altoriaus vartai yra atviri. Pagal bažnyčios nuostatus taip būna tik kartą per metus ir tik per Velykas. Juk nuo pat pirmųjų krikščionybės laikų Kristaus Prisikėlimas yra gyvenimo pilnatvės šventė, į kurią Dievas kviečia įžengti visus, atverdamas savo meilės duris.

Viešpats atveria žmogui Savo Karalystės vartus, vildamasis, kad atsivers ir mūsų širdžių vartai. Kristus sakė: „štai aš stoviu prie durų ir beldžiuosi: jei kas išgirs mano balsą ir atvers duris, aš pas jį užeisiu ir vakarieniausiu su juo, o jis su manimi“ (Apr 3, 20). Vieni girdi Dievo balsą ir atsiliepia, kiti – ne. Kai šventojo Serafimo iš Sarovo paklausė, kuo pirmieji skiriasi nuo antrųjų, šventasis senolis atsakė – ryžtingumu. Ryžtas – troškimas visada būti su Viešpačiu. Būtent tokio atsakymo iš mūsų tikisi nuolankus ir kantrus Dievas.

„Nužengei į žemės gelmes, sutraukei belaisvių amžinuosius pančius“ – giedama Velykų kanone. Tikime, kad Išganytojui prisikėlus iš numirusių, pragaras buvo nugalėtas. „Amžinieji pančiai“ – tos pragaro grandinės ir jungas – krito nuo triuškinančios dieviškosios galios. Tai vaizdingai atsispindi Kristaus nužengimo į pragarą ikonoje. Tačiau net ir nugalėtas velnias toliau kariauja savo karą, kad nebūtumėm išgelbėti, mėgindamas sužeisti mūsų sielas nuodėmėmis. Dvasinė mirtis yra baisesnė už fizinę mirtį, tačiau Dievas yra stipresnis ir už nuodėmę, ir už mirtį.

Mes tikime, kad Kristus prisikėlė, tikime Jo Tiesos triumfu ir Jo meilės tikrumu. Ir šiandien šios Dieviškosios meilės džiaugsmas atveria visų mūsų šventyklų altorių vartus, pripildo mūsų širdis džiugesio ir nušviečia mūsų veidus: „nes prisiartino dangaus karalystė!“ (Mt 4, 17). Nes Kristus prisikėlė!

Šią išganingą naktį mus visus suvienija Šventų Velykų džiaugsmas. Neatsitiktinai Viešpats po savo Prisikėlimo aplankė apaštalus, kai jie buvo visi kartu: Kristus, Jo Paties žodžiais, pasilieka ten, kur du ar trys susirinkę Jo vardu (žr.: Mt 18, 20). Šiandien labiau nei bet kada turime išlaikyti Bažnyčios vienybę, turime būti ištikimi savo Motinai Bažnyčiai. Jei laikysimės kartu, visos mūsų sudėtingų ir prieštaringų laikų problemos bus išspręstos. Mūsų stiprybė – vienybėje su Kristumi ir vienų su kitais.

Taip pat kreipiuosi į žmones, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių prarado pasitikėjimą gyvenimu ir žmonėmis, kurie buvo paveikti išbandymų ir pasidavė įvairioms pagundoms: būkite drąsūs, sukaupkite dvasią ir grįžkite į Kristaus Bažnyčią – vienintelį prieglobstį, suteikiantį jėgų gyventi. Pasitikėkite savo širdžių troškimu ir tapkite tikro, džiaugsmingo ir laimingo gyvenimo Dieve dalininkais.

Į Bažnyčią ateina nauji žmonės, bet ne visada jie ten sutinkami su meile. Ar krikščioniška būti griežtam su tais, kurie ką tik atėjo į Bažnyčią? Šie žmonės yra Dievo nuosavybė, Viešpats juos pašaukė į Bažnyčią – dėl jų Kristus patyrė kryžiaus kančias ir dėl jų prisikėlė iš numirusių. Tikras krikščionis turėtų būti kuklus, nesavanaudiškas, romus, nuolankus, kupinas meilės ir atjautos artimui.  Kristaus Prisikėlimo šviesa turi per mus apšviesti pasaulį, kuris vis labiau grimzta į netikėjimo, egoizmo, neapykantos ir abejingumo tamsą. Nepamirškime vienišų, vargstančių ir sergančių žmonių. Nepamirškime vaikų ir jaunimo, auklėdami ir ugdydami juos tikėjime. Kiekvienas krikščionis savo asmeninio gyvenimo pavyzdžiu turėtų liudyti išganingo Dievo gailestingumo, tiesos ir Dievo galios veikimą savo likime.

Visus jus, brangūs broliai ir seserys, kviečiu visuotinei maldai ir kūrybingam darbui. Turime būti sąžiningi ir atviri tiek Dievui, tiek valstybei. Turime gerbti ir laikytis tiek bažnytinių, tiek pasaulietinių įstatymų. Saugokime taiką ir Bažnyčioje, ir visuomenėje. Sustiprinkime maldą už mūsų Dievo saugomą šalį Lietuvą, jos valdžią, kariuomenę ir žmones. Toliau uoliai melskimės už kenčiančius Ukrainos žmones, už greitą karo pabaigą ir taikos įsigalėjimą Ukrainos žemėje.

Vėlei kviečiu kenčiančios Ukrainos stačiatikius aplankyti mūsų bažnyčias. Jų durys Jums atviros. Mes Jus priimsime su meile, kaip jau priėmėme tuos, kurie tapo mūsų nuolatiniais parapijiečiais.

Su nuoširdžia broliška meile dar kartą sveikinu Jus visus, brangūs broliai ir seserys, su Kristaus Prisikėlimo švente! Maldingai linkiu Jums, Jūsų artimiesiems ir draugams Velykinio džiaugsmo, ramybės ir sielos išganymo! Ir tegul Viešpaties Prisikėlimas tampa mūsų asmeniniu prisikėlimu, kuris nutraukia „amžinuosius pančius“ ir atveria vartus Kristui, kuris yra Kelias, Tiesa ir pats mūsų Gyvenimas (Jn 14, 6). Todėl dar kartą iškilmingai skelbiu: Kristus prisikėlė (tris kartus)!

IŠ TIESŲ PRISIKĖLĖ KRISTUS, MŪSŲ DIEVAS!
+ INOKENTIJUS
VILNIAUS IR LIETUVOS METROPOLITAS
Šventos Velykos
2024
Vilnius