Klausimai kunigui
Straipsnis publikuotas pirmame laikraščio „Stačiatikių Lietuva“ numeryje.
Į parapijiečių klausimus atsako Vilniaus Šventosios Dvasios vienuolyno Katedros dvasininkas, kunigas Olegas Šliachtenko.
Labai gerbiu dvasingus senolius Joną Krestjankiną ir Nikolajų Gurjanovą. Ar galiu melstis jiems kaip šventiesiems, nors Bažnyčia oficialiai jų dar nekanonizavo?
Nina
Gerbiamoji Nina, žinoma, galite. Šventųjų kanonizavimas neretai kyla iš vietinės reikšmės tų teisuolių garbinimo. Kaip melstis šiuo atveju? Dažnai galite melstis, linkėdama amžino atilsio, užsakyti ekzekvijas, kaip tai darome Lietuvoje tėvui Pontijui. Galite asmeniškai savais žodžiais kreiptis į tam tikrą teisuolį, arba melstis Viešpačiui, pavyzdžiui: ,,Viešpatie Jėzau Kristau, dėl tėvo Nikolajaus maldų atskubėk į pagalbą, pasigailėk ir išgelbėk".
Ką daryti, jei užsimiršęs išgėriau stiklinę vandens po vidurnakčio (naktį prieš liturgiją)? Man negalima eiti Švč. Komunijos?
Sergejus
Gerbiamasis Sergejau. Apskritai Eucharistinis pasninkas (susilaikymas nuo maisto ir gėrimų prieš Švč. Komuniją) pagal Bažnyčios nusistovėjusias taisykles yra 6 valandos. Todėl, jei Liturgija prasideda 10 valandą, o jūs išgėrėte vandens 3 valandą nakties, taigi, iš esmės jūs nieko nepažeidžiate. Bet apskritai tokius klausimus geriau spręsti su nuodėmklausiu ar kunigu, pas kurį einate išpažinties. Tai padės išvengti savivalės ir gudravimo.
Buvau labai nusiminusi dėl mūsų kunigų, kurie atsiskyrė nuo Bažnyčios. Mes jais pasitikėjome, bet jie mus išdavė. Ar reikia dėl to atgailauti išpažinties metu, nes aš juos smerkiu?
Jekaterina
Gerbiamoji Jekaterina, jei smerkiate, tai, žinoma, turite atgailauti. Jei esate nusiminusi, dėl to jums nereikia atgailauti. Nusiminti yra normalu, ypač kai tie, kuriuos mylime, staiga tampa priešiškai nusiteikę ( ne mūsų įpykinti, o dėl savo pačių veiksmų). Galiausiai, juk ir mūsų Viešpats Jėzus Kristus taip pat susigraudino ir susijaudinęs pravirko (Jn 11, 33-34), kai pamatė raudančius dėl Lozoriaus. Mūsų Bažnyčiai minėtų kunigų atsiskyrimas ir pasitraukimas yra tragedija. Baisu ir tai, kad, regis, jie patys iki galo nesuvokia šios tragedijos. Neteiskite, bet melskitės už juos. Dievui viskas įmanoma: ir prikelti mirusiuosius, ir supurtyti dvasiškai užkietėjusius bei juos išlaisvinti.
Namuose kartais žaidžiame kortomis, pačius nekalčiausius žaidimus ir ne ,,dėl pinigų“. O pažįstama iš mūsų parapijos sako, kad stačiatikiams neleidžiama žaisti kortomis. Ar tai tiesa?
Olga
Miela Olga. Daugelis stačiatikių mano, kad žaisti kortomis yra nuodėmė. Kai kurie teigia, kad kortų simbolika yra šventvagiška. Tiesą sakant, tokioms prielaidoms nėra pagrindo. Kortų simbolika neturi nieko bendra su krikščionybe ir jai neprieštarauja. Tai, kad carinėje Rusijoje lošimo kortos buvo gaminamos visiškai legaliai nuo XVII amžiaus, iš esmės leidžia suprasti, kad pačios kortos nėra nuodėmė. Kitas dalykas – jų naudojimas. Nuodėmė yra ateities spėjimas, siekis praturtėti ne įprastu darbu, o žaidžiant kortomis, bei žaidžiant su nesveiku azartu. Priklausomybė nuo lošimų taip pat yra nuodėmė, nes tai yra aistra. Nekenksmingi žaidimai nėra nuodėmingi. XIX amžiaus carinėje Rusijoje Vadinamasis „kvailys“ nebuvo uždraustas nei Bažnyčios nuostatais, nei valstybės įstatymais.
Klausimus galima siųsti į redakciją įprastu, elektroniniu paštu,arba per Vilniaus ir Lietuvos vyskupijos Facebook puslapį.