Klausimai kunigui: Tėveli, ar ne nuodėmė?..

Straipsnis, publikuotas gruodžio mėnesio laikraščio „Stačiatikių Lietuva“ numeryje.

Į parapijiečių klausimus atsako Šventosios Dvasios vienuolyno katedros kunigas Olegas Šliachtenko.

- Pasakykite, ar mano tėvo, mirusio daugiau nei prieš 30 metų, siela prisimena mane? Ar ji tikrai žino, kada meldžiuosi už jį, kada aplankau jo kapą?

Nikolajus

- Gerbiamasis Nikolajau, neturiu informacijos, ką ir kaip regi, girdi mirusieji. Žinome, jog siela nėra kažkas nuasmeninta: siela yra žmogiškosios asmenybės ,,buveinė“. Vadinasi, po mirties žmogaus siela išlieka sąmoninga. O jeigu jau Viešpats kalba apie jos palaimos ar kančios būseną, vadinasi, ji savo būklę tikrai suvokia. Suvokia save, turi atmintį. Bet ar Jūsų tėvas žino maldos už jį laiką, ar regi, jog esate prie jo kapo, negaliu pasakyti. Bet manau, jog jis tikrai Jus prisimena, kol meldžiatės už jį. 

- Ar galiu Dievo Motinos ikoną padaryti savo telefono užsklanda? Ar tai nėra nuodėmė?

Olga

- Gerbiamoji Olga, žinoma, galite. Tai tikrai nėra nuodėmė. Tai net gerai: kiekvieną sykį, prieš ką nors rašydama, komentuodama, rinkdamasi lankytiną svetainę su vaizdais ar garso įrašais, jūs pažvelgsite į Dievo Motinos atvaizdą, pasimelskite ir pagalvosite, ar teisingai elgiatės.

- Į mūsų šventovę ėmė vaikščioti viena persona, dėvinti trumpą, kelių nedengiantį sijoną ir palaidais plaukais. Ji jau sulaukė pastabų, bet tik juokiasi ir nekeičia savo elgesio. Ir klebonas nieko nesiima, tarsi jo tai neliestų. Patarkite, ką man, ką daryti? Gal pasiskųsti vyskupui?

Tichonas

- Gerbiamas Tichonai, ne visai aišku, kokį elgesį turite omenyje? Jeigu kalbate apie Jūsų sesers Kristuje sijono ilgį ir plaukų būklę, kažin ar tai Jus liečia. Taip, esama tam tikros tradicijos, kaip reikia rengtis einant į šventovę. Bet konkrečius dalykus paprastai nustato klebonas. Svarbiausia, kad drabužiai nebūtų pernelyg iššaukiantys, ,,atviri“, ir kad moteris nevilkėtų vyriškų drabužių, o vyras – moteriškų. Ši pastaba netaikytina ilgoms moterų kelnėms, nes jos -ne vyriškos. Jeigu klebonas jūsų sesers Kristuje išvaizdos nepriskiria iššaukiančiai, tikėtina, kad taip ir yra. Gal Jums vis dėlto derėtų atkreipti dėmesį į motyvus, dėl kurių taip reaguojate į šią moterį, o ne į jos išvaizdą? Viešpats mus moko: jeigu pastebime krislą artimo akyse, pastebėkime rastą (!) savojoje (žiūr. Mt 7, 3). Ir apaštalas Paulius primena, kad ,,tyriems viskas tyra“ (Tit 1, 15). Jei Jus trikdo moters išvaizda, atsistokite šventovėje taip, kad su ja nesusitiktumėte, ir melskitės. Kai deramai  melsitės, niekas jūsų neblaškys.

- Rengdamasis išpažinčiai savo nuodėmes parašiau ant popieriaus. Raštelį padaviau dvasininkui, o jis, vos žvilgtelėjęs, suplėšė jį neskaitęs. Ar man atleistos nuodėmės, dėl kurių norėjau atgailauti?

Aleksiejus

- Gerbiamasis Aleksiejau, išpažintis tėra dalis viso paslaptingo atgailos proceso, kuris turi įvykti Jūsų sieloje. Prieš išpažintį reikia jau būti ,,pakentėjusius“ dėl savo suvokto nuodėmingumo. Jūs ant popieriaus užrašėte nuodėmes, kurias įsisąmoninote, dėl kurių meldėtės gailestingajam Tėvui, prašydamas atleidimo. Net jeigu dvasininkas per išpažintį ir neišklausė Jūsų, slėpinys, apvalantis jūsų sielą, be abejo, įvyko: nuodėmėmis išrištos, ir Jūs susivienijote su Bažnyčia.

Klausimus galima siųsti į redakciją įprastu arba elektroniniu paštu, arba per Vilniaus ir Lietuvos vyskupijos Facebook puslapį.