Klausimai kunigui: Ar Švč. Komunija gydo?..
Į parapijiečių klausimus atsako Šventosios Dvasios vienuolyno katedros kunigas Olegas ŠLIACHTENKO
- Mano vaikai krikštyti kaip katalikai, vėliau visa mūsų šeima perėjo į Stačiatikybę. Vaikų krikštatėviai tebėra katalikai. Ko mums imtis? Ar reikia ieškoti naujų krikštatėvių? Ar tai iš viso įmanoma?
Pavelas
- Gerbiamasis Pavelai, pradinė krikštatėvių buvimo prasmė - parengti vaikus Šv. Krikšto Slėpiniui: pamokyti juos, perteikti tai, ko reikia tampant praktikuojančiu Bažnyčios nariu. Krikštatėviai paliudydavo, kad jų globotinis nusipelno didžios dovanos - Šventosios Dvasios. Kadangi perėjote į Stačiatikybę, veikiausiai yra žmogus, kuris arba paskatino priimti šį sprendimą, arba padėjo suvokti, jog tai teisingas pasirinkimas. Tokį žmogų galima laikyti jūsų krikštatėviu. O jeigu tokio žmogaus nebuvo, krikštatėviu galite laikyti dvasininką, kuris pervedė Jus į Stačiatikybę, ir į jį galima kreiptis kilus klausimams, susijusiais su tikėjimo, išpažinimo, dvasinio gyvenimo dalykais ir t.t. Kai dėl Jūsų vaikų, tai tikėjimo reikaluose Jūs patys esate pagrindiniai jų vedliai. Tad jeigu perėjus į Stačiatikybę neliko vaikų krikštatėvių, galite save tokiais laikyti. Specialiai jų ieškoti jau nereikia.
- Ar reguliarios išpažinties ir Švč. Komunijos dėka galima sumažinti nesveiko vaiko gimimo tikimybę?
Svetlana
Gerbiamoji Svetlana, tokių vaikų gimimas pirmiausia sietinas su Adomo nuodėme. Gimtoji nuodėme bloškė žmogų į mirties glėbį, o ligos ir, nukrypimai nuo sveikatos - tai būsimos mirties ir dūlėjimo ženklai. Bet ligos ir mirtis nebaugina krikščionio, nes Viešpats mums dovanojo prisikėlimą ir palaimingą gyvenimą ten, kur nėra nei ligų, nei mirties. Ši perspektyva skatina ligas laikyti net dovana, vaistais, padedančiais išvengti dvasinės mirties. Be abejo, kartais, kai nuodėmės tampa neskaisčia aistra, ar kai susikaupia nuslėptų nuodėmių, ypač mirtinų, tai gali atsiliepti tokių nusidėjėlių vaikų sveikatos būklei. Ir tada gali kilti ne tik kūno, bet ir psichikos negalavimų. Nemanau, kad verta eiti išpažinties bei priimti Švč. Komunijos tam, kad sumažėtų tikimybė sulaukti nesveiko vaikelio. Švenčiausiųjų Slėpinių dalininkais tampama dėl kito motyvo - meilės Kristui, dėkingumo Jam ir noro būti išgelbėtiems. Jeigu prie Išganytojo Kūno ir Kraujo žmogus artėja galvodamas tik apie būsimų vaikų sveikatą, jis artėja neapgalvotai, neapsvarstęs, ką daro. O apie tokį elgesį ap. Paulius sako: „Kas valgo ir geria, to Kūno nepaisydamas, tas valgo ir geria sau pasmerkimą, nes nepaiso Viešpaties Kūno” (1 Kor 11, 29). Bendrai paėmus „nepaisydamas” reiškia nederamą, nepagarbų žmogaus požiūrį į Švč. Komuniją, tikėjimo stoką ir bandymą pasinaudoti Eucharistija ne tam, kad būtų arti Dievo ir sulauktų išganymo, o dėl kitų tikslų.
- Girdėjau, kad per Viešpaties Paaukojimo Šventykloje šventę negalima maudytis vonioje. Dušu dar galima naudotis, o vonia - jokiu būdu. Kuo pagrįstas toks draudimas?
Vitalijus
- Gerbiamasis Vitalijau, iki šiol man neteko girdėti apie šį keista Jūsų minimą prietarą. Nežinau, kodėl jis kilo, bet kažin, ar tai įvyko seniai. Sunku patikėti, kad patarimai dėl vonios ir dušo galėjo būti duodami, tarkime, XVIIIa.
- Noriu išsitatuiruoti užrašą: „Apsaugok ir išgelbėk”. Gal tai ir nėra pamaldumo ženklas, bet juk svarbiausia prasmė, kurią žmogus suteikia tatuiruotei, tiesa? Mano nuomone, čia gera prasmė.
Nikita
- Taip, ne visos tatuiruotės savaime yra nuodėmingos. Biblijoje esama draudimo daryti tatuiruotes, kurios susijusios su magija, okultizmu. Todėl, norint pasidaryti tatuiruotę, reikia gerai apie jas nusimanyti, kad būtų galima atskirti, kurios susijusios su magija, o kurios neturi nieko bendra su okultizmu. Krikščionybė (beje, ir judaizmas bei islamas) visada neigiamai vertino kūno tatuiravimą. Pirmiausia, todėl, kad ši tradicija glaudžiai susijusi su stabmeldyste, o antra, todėl, kad kūnas yra šventas.
Tiesa, praeityje kai kurie krikščionys ant rankos darydavo krucifikso atvaizdą, nes musulmonai nuplėšdavo nuo jų kūnų kryželius. Tuomet toks atvaizdas buvo pateisinamas, jis buvo prasmingas, nes simbolizavo tvirtą tikėjimą ir pasiryžimą jo neatsižadėti net mirties akivaizdoje. O kokia užrašo „Apsaugok ir išgelbėk” prasmė? Kam jis skirtas? Ar jis netrikdys kitų, ar nekels pagundos? Verčiau šią bei kitas maldas įrašykite savo „širdies plokštėse” (2 Kor 3,3), kad galėtumėte melstis savo sielos slaptoje, ir mūsų Tėvas, regintis slaptoje, mums juntamai atlygins (Mt 6,6).
- Prieš trejus metus paskolinau savo draugei gana daug pinigų ir lyg ir pamiršau apie tai. Panašu, kad ir draugė pamiršo. Tačiau iš tikrųjų susiklosčiusi padėtis kelia man didelį nerimą: aš pykstu ant draugės, smerkiu ją. Gal pati turėčiau ko nors imtis: padovanoti ir nebegalvoti apie skolą? Arba priešingai - pareikalauti grąžinti pinigus?
Ana
- Gerbiamoji Ana, o kodėl nepakalbėjus su drauge? Pasimeldus, paprašius Dievo pagalbos ir po to paaiškinus draugei, kad Jums būtinai reikia atgauti tuos pinigus. Ne reikalauti, o paprašyti. O jeigu Jums tų pinigų dabar nereikia, pamąstykite apie šiuos Gelbėtojo žodžius: „Jei skolinate tik tiems, iš kurių tikitės atgausią, koks jūsų nuopelnas? Juk ir nusidėjėliai skolina nusidėjėliams, kad atgautų paskolą. Bet jūs mylėkite savo priešus, darykite gera ir skolinkite, nieko nesitikėdami. Tuomet jūsų lauks didelis atlygis, ir jūs būsite Aukščiausiojo vaikai: juk Jis maloningas ir nedėkingiesiems, ir piktiesiems. ” (Lk 6, 34-35)
Straipsnis buvo publikuotas laikščio ,,Stačiatikių Lietuva” vasario mėnesio numeryje.