Apie iš kunigų pašalintų buvusių klero narių statuso ,,atkūrimą“

Straipsnis buvo publikuotas laikraščio ,,Stačiatikių Lietuva” kovo mėnesio numeryje. По-русски читайте ЗДЕСЬ

Vasario 17 d. buvo paskelbtas Konstantinopolio Patriarchato pranešimas, kuriame sakoma, kad Konstantinopolio Stačiatikių Bažnyčios Sinodas, rekomendavus Švenčiausiajam Konstantinopolio Patriarchui Baltramiejui, ,,atkūrė“ iš dvasininkų pašalintų asmenų ,,buvusį bažnytinį statusą“.  Kartu Konstantinopolio Patriarchas priėmė juos į savo jurisdikciją.

Lietuvos Stačiatikių Bažnyčia nepripažįsta šio sprendimo. Bažnyčios kanonai nurodo, kad klero nariai, pašalinti iš dvasininkų, negali nei atgauti šio statuso, nei būti iš naujo šventinti į dvasininkus. Be to, bažnytinio teismo procedūra prasideda ir baigiasi toje pačioje Bažnyčioje, kuriai priklausė teisiamasis. 

Vadinasi, buvę kunigai Vladimir Seliavko, Vitalijus Mockus, Vitalis Dauparas, Gintaras Sungaila ir Georgijus Ananjevas yra pasauliečiai ir liks jais, net jeigu jie išdrįs apsirengti bažnytiniais rūbais ir atlikti ,,apeigas“. Iš dvasininkų luomų pašalinto asmens atlikti Sakramentai neturi galios.

Gali būti, kad Švenčiausiasis Patriarchas Baltramiejus paprasčiausiai negavo visos informacijos. Nes kuo kitu galima paaiškinti minėto pranešimo teiginį, esą ,,priežastys, dėl kurių buvo priimti šie nuosprendžiai, buvo grindžiamos absoliučiai ne bažnytiniais kriterijais, o aukščiau minėtų klero narių teisingu nesutikimu su karu Ukrainoje“. Šis teiginys yra neatitinka tikrovės.

Bažnytinis teismas aukščiau minėtų klero narių veiksmus nagrinėjo vien tik Bažnyčios kanonų teisės požiūriu, ir Lietuvos Stačiatikių Bažnyčia tai išsyk pabrėžė. Buvusių klero narių antikarinė pozicija neturėjo jokios įtakos teismo priimtam sprendimui. Maža to, buvusių kunigų požiūris į karą niekuo nesiskiria nuo Lietuvos Stačiatikių Bažnyčios pozicijos. Buvę klero nariai puikiai žino, kad Lietuvos Stačiatikių Bažnyčia pasmerkė agresiją ir karą prieš Ukrainą jau kitą dieną po jo pradžios - 2022 metų vasario 25. Praėjusių metų kovą ir balandį metropolitas Inokentijus paskelbė nepritarimą jam oficialiuose pareiškimuose. Šie pareiškimai buvo pastebėti visame stačiatikių pasaulyje.

Lietuvos Stačiatikių Bažnyčia visa savo pilnatve pasmerkė agresiją prieš Ukrainą. Ją pasmerkė tiek Lietuvos Stačiatikių Bažnyčios vadovybė, tiek kiti dvasininkai, tiek pasauliečiai. Atitinkami pareiškimai su tūkstančiais parašų buvo perduoti Lietuvos Respublikos Prezidentui. Visišką pritarimą Lietuvos Stačiatikių Bažnyčios vadovybės pozicijai išreiškė ir visuotinis Lietuvos Stačiatikių Bažnyčios Susirinkimas. 

Buvę klero nariai iš kunigų luomo buvo pašalinti už padarytus sunkius bažnytinius nusikaltimus. Jų veiklą nuodugniai išnagrinėjo bažnytinis teismas. Jis patvirtino šiuos faktus:

- kunigo priesaikos nepaisymą ir priesaikos sulaužymą (25 Šv. Apaštalų taisyklė);

- nepaklusnumą hierarchui ordinarui ir viešą veiklą, neturint savo vyskupo palaiminimo jai (39 Šv. Apaštalų taisyklė);

- suokalbį prieš savo vyskupą ir brolius dvasininkus, taip pat bažnytinės taikos griovima (IV Visuotinio Bažnyčios susirinkimo 18 taisyklė ir 34 taisyklė, priimta V-VI Trulio Susirinkime);

- skaldytojišką veiklą; siekį pereiti į kitą bažnytinę jurisdikciją, neturint savo vyskupo palaiminimo (I Visuotinio Bažnyčios Susirinkimo 16 taisyklė);

- dalyvavimą kampanijoje, kuria siekiama diskredituoti Bažnyčią ir Jos hierarchą (55 Šv. Apaštalų taisyklė) bei savo brolius dvasininkus.

Konkretūs buvusių klero narių veiksmai, jų vieši pasisakymai bei liudininkų parodymai patvirtino, kad buvo padaryti visi šio sąrašo bažnytiniai nusikaltimai.

Lietuvos Stačiatikių Bažnyčia kasdien meldžiasi, kad pasibaigtų karas Ukrainoje, taip pat meldžiasi už mūsų šalį Lietuvą, jos žmones, valdžią ir kariuomenę.

Kai nelieka malonės...

Reikia pasakyti, kad buvę dvasininkai savo viešuose pasisakymuose tebekursto visuomenės priešiškumą Lietuvos Stačiatikių Bažnyčiai, o masinės informacijos priemonės, skelbiančios šiuos pasisakymus, savo ruožtu, ne visuomet vadovaujasi objektyvumo ir informacijos tikrumo principais.

Buvę kunigai tebekartoja melą, esą jie nukentėję už tai, kad smerkia karą Ukrainoje. Pavyzdžiui, Vitalis Dauparas LRT laidoje ,,Išpažinimai“ pasakė, kad jis buvo ,,nukryžiuotas“ už tiesą. Vitalijus Mockus LRT plius laidoje ,,Gyvenimas ir tikėjimas“, transliuotoje 2022 m. gruodį, pareiškė, kad visi išvardyti bažnytinio teismo kaltinimai buvo prasimanyti, o penki klero nariai nubausti, nes nenorėjo minėti Patriarcho Kirilo. V. Mockus neigia skaldytojišką veiklą, teigdamas kad grupė buvusių dvasininkų į Konstantinopolio Patriarchą sumanė kreiptis jau po to, kai ,,ant jų užgriuvo represijos“.

Tačiau bažnytinio teismo išklausyti liudininkų parodymai tai paneigia. Neginčijamai įrodyta, kad dar nesant jokių bausmių ir net iki to, kai buvo patenkinti jų pačių prašymai palikti juos be tarnybos, buvę kunigai slapčia, nežinant Bažnyčios vadovybei, siūlė broliams dvasininkams galimybę pereiti į Konstantinopolio jurisdikciją. Esama teisėtos perėjimo į kitą jurisdikciją procedūros, bet skaldytojai ją visiškai ignoravo. Taip pat jie pradėjo didelio masto Bažnyčios diskreditavimo kampaniją. 

Savo interviu V. Mockus dar sako, kad prisijungdami prie Konstantinopolio Patriarchato jis ir jo bendraminčiai priešinasi Rusų pasaulio ideologijai, kuriai esą pasidavė Lietuvos stačiatikiai. 

Apie buvusio kanclerio ir sostinės katedros klebono dvasinio nuopuolio gelmę byloja ir jo dalyvavimas lengvabūdiškame TV šou ,,Kakadu“ (LNK), kur, skambant laidos vedėjų laliojimams, jis visiškai rimtai pareiškė, esą Lietuvos Stačiatikių arkivyskupijos vadovybė Lietuvos šventoves ir kitą nekilnojamąjį turtą nori perduoti... Maskvai. Kaip sakoma, aišku ir be komentarų. 

Dar vienas skaldytojas – Vladimir Seliavko, pavadinęs ,,Kremliaus flashmobu“ gausią iškilmingą religinę procesiją, vykusią Šventųjų Vilniaus kankinių pagerbimo dieną, pakviestas į Delfi laidą, skirtą savaitės apžvalgai (rus. ,,Itogi nedeli“), praėjusių metų gruodį, pareiškė, kad per Lietuvos Stačiatikių arkivyskupiją, kurią jis pavadino ,,Kremliaus Bažnyčia“, vyksta tikinčiųjų ,,ideologinis pumpavimas“. Pasak jo, dauguma vyskupijos dvasininkų ir parapijiečių, kad ir kas vyktų, ,,žiūrės Maskvos kryptimi“.

Visiškai akivaizdu, kad priklausymas rusiškajai Stačiatikybės tradicijai nereiškia nei paramos karui Ukrainoje, nei pritarimo kokiems nors kitiems Rusijos politinės vadovybės veiksmams.

Tačiau, buvę kunigai, matyt, mano kitaip. Juk jie ne šiaip sau kartu tarnavo su Stačiatikių Bažnyčios Ukrainoje (SBU, kurios nepripažįsta dauguma savarankiškų Stačiatikių Bažnyčių) klero atstovu. Nors jam uždrausta tarnauti, sausio mėnesį jis lankėsi Lietuvoje ir čia ,,tarnavo“. Beje, šis asmuo ragino ,,atsisakyti Ukrainos cerkvių, pašvęstų nukankintajai caro šeimai, Aleksandrui Neviečiui, Matronai Maskvietei, Kazanės ir Valdančiosios ikonoms, Sergijui Radonežiečiui bei kitų pavadinimų, ir pakeisti juos kitais, artimesniais Evangelijai“.

Visa tai liudija, kad Bažnyčią skaldantys buvę klero nariai, netekę dvasininkavimo malonės, ir toliau praranda dvasinius orientyrus, juose vis labiau ryškėja tai, kas žemiška, jie vis labiau tolsta nuo to, kas Dangiška, amžina.

Belieka dėti viltis į Dievą ir tikėtis, kad naujieji netikri ganytojai neįtrauks į savo tinklus neįgudusių, nepatyrusių, netvirto tikėjimo krikščionių.

Nuotraukoje: Didysis Trečiadienis. Judo išdavystė. Autorius: Duccio di Buoninsegna.