LIETUVOS STAČIATIKIŲ BAŽNYČIOS KANCELIARIJOS KOMENTARAS

dėl organizacijos „Libertas Fidei“ 2026 m. spalio 14 d. paskelbto „analitinio tyrimo“

Apmaudu, kad dar vienas informacinis puolimas prieš Lietuvos Stačiatikių Bažnyčią buvo surengtas per didžiąją Švenčiausiosios Dievo Motinos Globos šventę. Šią dieną Lietuvos stačiatikiai meldžia Dievo Motiną taikos ir gerovės savo šeimoms, savo šaliai – Lietuvai – ir visam pasauliui. Ypač karštai meldžiasi už kuo greitesnę karo Ukrainoje pabaigą. Ši malda skamba per kiekvienas pamaldas, o kartu su mumis meldžiasi ir ukrainiečių pabėgėliai, kurių daugelis prisijungė prie mūsų Bažnyčios parapijų.

Pirmiausia raginame visus kritiškai ir atidžiai vertinti organizacijų, besiskelbiančių ekspertiniais ir tyrimų centrais, veiklą, tačiau propaguojančių šališkus, išankstinėmis nuostatomis grindžiamus vertinimus ir išvadas, kurios pateikiamos kaip tikri faktai.

Nėra faktų, liudijančių, kad Lietuvos Stačiatikių Bažnyčia kelia grėsmę Lietuvos Respublikai. Didžiąją mūsų Bažnyčios dvasininkų ir tikinčiųjų daugumą sudaro Lietuvos piliečiai. Nepagrįsti bandymai vadinti stačiatikius „penktąją koloną“ nestiprina mūsų valstybės saugumo, priešingai – diskriminuoja visą religinę bendruomenę ir gilina Lietuvos visuomenės susiskaldymą. Mes pasisakome už dialogą ir raginame jame dalyvauti visas suinteresuotas šalis.

Ypatingą susirūpinimą kelia siekis perkelti Ukrainos religinį konfliktą į Lietuvą. Tai pavojingas ir Lietuvai žalingas kelias.

Lietuvos Stačiatikių Bažnyčia yra antra pagal dydį tradicinė religinė bendruomenė Lietuvoje. Ji vykdo plačią veiklą dvasinio ugdymo, švietimo, socialinės pagalbos, labdaros ir kitose visuomeninio gyvenimo srityse.

Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka mūsų Bažnyčia bendradarbiauja su įvairiomis švietimo, socialinėmis, medicinos, įkalinimo ir visuomeninėmis organizacijomis. Tačiau Lietuvos Stačiatikių Bažnyčia nėra jokių švietimo įstaigų steigėja, jų nefinansuoja ir nesikiša į jų ugdymo programų turinį.

Visa Lietuvos Stačiatikių Bažnyčios veikla yra religinio turinio ir paskirties. Bažnyčia nenaudoja savo veiklos politiniams tikslams siekti. Bet kokie priešingi teiginiai neatitinka tikrovės.

Kanoninė priklausomybė Maskvos patriarchatui netrukdo mums būti įstatymus gerbiančiais Lietuvos piliečiais ir savo šalies patriotais. Patriarcho minėjimas pamaldų metu yra nustatyta mūsų Bažnyčios kanonais religinių apeigų dalis.

Religinės organizacijos veikla turi būti vertinama remiantis konkrečiais faktais ir patikimais įrodymais, o ne prielaidomis, subjektyviomis interpretacijomis ar nepagrįstais apibendrinimais.

Sudėtingi bažnytiniai klausimai, istoriniai nesutarimai ir ginčai dėl kanoninės sandaros neturi tapti politinės kovos įrankiu.

2026 10 14