Kovo 1 d., pirmąjį Gavėnios sekmadienį — Stačiatikybės iškilmių minėjimo dieną, Visagino Paaukojimo-Panteleimono šventovėje vyko intencinės pamaldos už greitą karo pabaigą ir taikos Ukrainoje įsigalėjimą. Šiomis pamaldomis baigėsi visos Lietuvos Stačiatikių Bažnyčios maldos akcija, skirta ketvirtosioms karo pradžios metinėms.
Maldų ciklas prasidėjo vasario 1 d. Vilniuje, Šventosios Dvasios vienuolyno požemio šventovėje, kur, Vilniaus ir Lietuvos metropolito Inokentijaus palaiminimu, meldžiasi Ukrainos stačiatikių bendruomenė, susidariusi daugiausia iš pabėgėlių. Vėliau maldos už taiką buvo aukojamos Vilniaus ir kitų Lietuvos miestų šventovėse.
Pamaldas lydėjo kryžiaus–relikvijoriaus su daugelio Dievo šventųjų relikvijų dalelėmis atnešimas, tarp jų ypač Ukrainoje gerbiamų šventųjų — šv. Jobo ir Amfilochijaus Počajeviečių, šv. Kukšos Odesiečio, šv. Feodosijaus Černigoviečio ir kitų. Tikintieji galėjo pagerbti šią šventenybę ir melstis Viešpačiui prašydami taikos bei paguodos visiems kenčiantiems.
Šventenybės maldinga kelionė apėmė daugiau kaip dvi dešimtis šventyklų Vilniuje, Klaipėdoje, Palangoje, Mažeikiuose, Tauragėje, Šiauliuose, Panevėžyje, Marijampolėje, Kaune, Trakuose, Mikniškėse ir Visagine.
Akcijos kulminacija tapo bendros pamaldos vasario 24 d. — pačią karo pradžios metinių dieną — Vilniaus Dievo Motinos Ėmimo į dangų (Skaisčiausiosios) katedroje, kurioms vadovavo Vilniaus ir Lietuvos metropolitas Inokentijus.
Visą mėnesį Lietuvos Stačiatikių Bažnyčios dvasininkai ir tikintieji ypač meldėsi už greitą karo pabaigą. Už taiką Ukrainoje meldžiamasi kasdien — per kiekvienas pamaldas visose Lietuvos Stačiatikių šventovėse.
Lietuvos Stačiatikių Bažnyčios principinė pozicija išlieka nepakitusi: aiškus karo pasmerkimas ir malda už kuo greitesnį jo nutraukimą. Ši pozicija buvo aiškiai išreikšta ir patvirtinta visais lygmenimis: hierarchų, dvasininkijos, tikinčiųjų ir Visuotinio Bažnyčios.
