Neeilinis Lietuvos Stačiatikių Bažnyčios Susirinkimas parengė pareiškimą dėl teisėkūros iniciatyvų Seime

По-русски

2026 m. lapkričio 17 d. Šventosios Dvasios vienuolyne, Vilniuje, įvyko neeilinis Lietuvos Stačiatikių Bažnyčios Susirinkimas. Pagrindinė Susirinkimo tema buvo du Seime užregistruoti įstatymų projektai (XVP-1977 ir XVP-1979), kuriais numatyta išbraukti Lietuvos Stačiatikių Bažnyčią iš tradicinių Lietuvos religinių bendruomenių sąrašo ir perduoti Šventosios Dvasios vienuolyną bei kelias istorines stačiatikių šventoves Konstantinopolio patriarchatui.

Susirinkimas įvyko šių įstatymų projektų peržiūros Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete, numatytos lapkričio 18 d., išvakarėse. Susirinkime, vykusiame Šventosios Dvasios vienuolyno konferencijų salėje, dalyvavo Lietuvos Stačiatikių Bažnyčios dvasininkai, vienuoliai ir parapijų atstovai pasauliečiai.

Prieš balsavimą dalyviams buvo pateikta ankstesnių įvykių ir veiksmų apžvalga. Remiantis pateikta informacija, iki lapkričio 17 d. 39 parapijos buvo išsiuntusios kreipimusis į Seimo vadovybę ir narius, prieštaraudamos minėtiems įstatymų projektams. Šiuos kreipimusis pasirašė daugiau nei 3000 tikinčiųjų. Pažymėtina, šį skaičių sudaro tik parapijų Susirinkimų nariai.

Po diskusijos neeilinio Susirinkimo dalyviai parengė pareiškimą, kuriame išreiškė bendrą Lietuvos Stačiatikių Bažnyčios atstovų poziciją dėl svarstomų teisėkūros iniciatyvų. Dokumentas buvo priimtas vienbalsiai, vienam susilaikius. Iš viso pareiškimą pasirašė 148 Susirinkimo atstovai. Parengtame dokumente dalyviai išreiškė gilų susirūpinimą dėl teisėkūros iniciatyvų, kuriomis siekiama pakeisti Lietuvos Stačiatikių Bažnyčios teisinį statusą, pabrėžiant jos istorinį vaidmenį šalies dvasiniame, kultūriniame ir religiniame gyvenime.

„Lietuvos Stačiatikių Bažnyčios tradicinės religinės bendrijos statusas pagrįstas šimtmečius trunkančiu stačiatikybės buvimu Lietuvoje ir negali būti savavališkai peržiūrimas veikiant esamai politinei konjunktūrai“, – rašoma pareiškime.

Dokumente ypač pabrėžiama tikinčiųjų teisė savarankiškai nustatyti savo bažnytinę priklausomybę.

„Teisė pasirinkti savo bažnytinę priklausomybę priklauso patiems tikintiesiems. [...] Mes esame kategoriškai prieš savo bažnytinės jurisdikcijos keitimą ir neketiname pereiti į Konstantinopolio Patriarchatą. Nei valstybinės įstaigos, nei politinės struktūros neturi teisės primesti stačiatikių bendruomenėms kitą bažnytinę jurisdikciją prieš jų laisvai išreikštą valią“, – pabrėžiama pareiškime. Lietuvos Stačiatikių Bažnyčia taip pat dar kartą patvirtino savo įsipareigojimą Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams, taip pat šalies nepriklausomybei ir valstybės suverenitetui. Pareiškime konkrečiai išdėstyta Bažnyčios pozicija dėl karo Ukrainoje:

„Mūsų Bažnyčia nepalaiko karo ir smurto, meldžiasi už taiką Ukrainoje ir tęsia savo tarnystę Dievui bei žmonėms, įskaitant Ukrainos pabėgėlius, integruodama juos į visavertį Lietuvos visuomeninį gyvenimą.“

Susirinkimo dalyviai pabrėžė, kad nacionalinio saugumo klausimai turi būti sprendžiami remiantis konkrečiais faktais, laikantis įstatymų ir gerbiant piliečių konstitucines teises. Šiuo klausimu pareiškime cituojama Lietuvos teisingumo ministerijos išvada, kurioje aiškiai teigiama, kad „vien priklausymas religinei bendruomenei neturėtų būti pagrindas jos narius iš anksto laikyti keliančiais grėsmę valstybės saugumui.“

Dokumente taip pat atkreipiamas dėmesys į Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas, kuriose nurodyta daugybė įstatymų projektų nuostatų neatitikimų Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Atsižvelgdamas į tai, Generalinė Asamblėja paragino Seimo Pirmininką ir narius užkirsti kelią bet kokiems Lietuvos Stačiatikių Bažnyčios teisių apribojimams, kišimuisi į jos vidaus struktūrą ar kitos bažnytinės jurisdikcijos primetimui stačiatikiams prieš jų valią. Taip pat raginta konfiskuoti ir perduoti kitoms religinėms organizacijoms stačiatikių šventoves, priklausančias Lietuvos juridiniams asmenims – Lietuvos Stačiatikių Bažnyčios vienuolynui ir parapijoms.

Susirinkimo dalyviai taip pat paragino išsamiai įvertinti įstatymų projektų atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Europos žmogaus teisių konvencijai, atsižvelgiant į Teisingumo ministerijos ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento nuomones.

Neeilinis Susirinkimas išreiškė visapusišką paramą Vilniaus ir Lietuvos metropolitui Inokentijui, jo pastangoms išsaugoti pilietinę santarvę ir religinę taiką šalyje. Be to, Susirinkimo dalyviai paragino valdžios pareigūnus užmegzti atvirą, konstruktyvų ir prasmingą dialogą su Lietuvos Stačiatikių Bažnyčios vadovybe visais klausimais, susijusiais su jos teisėmis ir interesais.

Patvirtintas pareiškimas buvo išsiųstas Seimo Pirmininkui ir nariams, taip pat Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui.

Visas pareiškimo tekstas:

Lietuvos Stačiatikių Bažnyčios neeilinio susirinkimo kreipimasis

Gerbiamasis Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininke, 

gerbiamieji Seimo nariai!

Mes, Lietuvos Stačiatikių Bažnyčios vyskupai, dvasininkai, vienuoliai ir pasauliečiai, visų parapijų ir vienuolynų atstovai, reiškiame didelį susirūpinimą dėl visuomeninės ir politinės diskusijos bei teisėkūros iniciatyvų (XVP-1977 ir XVP-1979), kurios numato Lietuvos Stačiatikių Bažnyčios teisinės padėties pakeitimą, jos pašalinimą iš tradicinių religinių bendruomenių sąrašo, taip pat dalies istorinių stačiatikių šventovių atėmimą ir jų perdavimą Konstantinopolio Patriarchatui. 

Buvęs naujai įsteigtos ir 2024 metais Lietuvos Respublikos Teisingumo Ministerijoje įregistruotos struktūros vadovas jerovienuolis Justinas Kiviloo aiškiai ir nedviprasmiškai viešai pareiškė: „Aš girdėjau, jog Lietuvoje išsakomos nuomonės, kad reikia nusavinti Maskvos patriarchato bažnyčias; aš kategoriškai prieš tai. Mums reikia patiems pastatyti bažnyčią“ (BNS, 2024 m. sausio 7 d.). Stebina ir yra nesuprantama, kad iki šiol tokiu rimtu ir Lietuvos visuomenei jautriu klausimu, taip pat dėl Seime svarstomų teisėkūros iniciatyvų, nėra oficialios naujosios minėtos struktūros vadovybės pozicijos, nors siūlomi pakeitimai yra tiesiogiai susiję su ja. 

Lietuvos Stačiatikių Bažnyčia yra istorinė Lietuvos dvasinio, kultūrinio ir religinio gyvenimo dalis, ne dirbtinė, o natūrali slavų stačiatikių religinės tradicijos, Lietuvos žemėje gyvuojančios daugiau kaip septynis šimtus metų, teisių perėmėja. Taigi Lietuvos Stačiatikių Bažnyčios tradicinės religinės bendrijos statusas pagrįstas šimtmečius trunkančiu stačiatikybės buvimu Lietuvoje ir negali būti savavališkai peržiūrimas veikiant esamai politinei konjunktūrai.

Nuo pat Lietuvos nepriklausomybės atgavimo 1991 metais pradžios, kurią ryžtingai ir be kompromisų palaikė Vilniaus ir Lietuvos metropolitas Chrizostomas kartu su mūsų Bažnyčios dvasininkais ir tikinčiaisiais, mes faktiškai esame savarankiška Bažnyčia ir dabar siekiame gauti kanoninį esamos padėties pripažinimą. Tačiau kartu mes saugome ištikimybę Motinai Bažnyčiai ir veikiame griežtai teisėtu būdu pagal Stačiatikių Bažnyčios kanonus.

Mes akcentuojame, kad teisė pasirinkti savo bažnytinę priklausomybę priklauso patiems tikintiesiems. Pastarasis Lietuvos Stačiatikių Bažnyčios Susirinkimas patvirtina, kad mes esame kategoriškai prieš savo bažnytinės jurisdikcijos keitimą ir neketiname pereiti į Konstantinopolio Patriarchatą. Nei valstybinės įstaigos, nei politinės struktūros neturi teisės primesti stačiatikių bendruomenėms kitą bažnytinę jurisdikciją prieš jų laisvai išreikštą valią.

Lietuvos Stačiatikių Bažnyčia patvirtina, jog yra ištikima Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams, gerbia mūsų tėvynės Lietuvos nepriklausomybę ir valstybės suverenitetą. Mūsų Bažnyčia nepalaiko karo ir smurto, meldžiasi už taiką Ukrainoje ir tęsia savo tarnystę Dievui bei žmonėms, įskaitant Ukrainos pabėgėlius, integruodama juos į visavertį Lietuvos visuomeninį gyvenimą.

Valstybė be abejo turi teisę užtikrinti savo nacionalinį saugumą, tačiau mes manome, kad neleistina skleisti kolektyvinius įtarimus ir atsakomybę už užsienio struktūrų veiklą priskirti vietos religinei bendruomenei. Saugumo klausimai turi būti sprendžiami pagrindžiant konkrečiais faktais, laikantis įstatymų ir gerbiant konstitucines piliečių teises. Teisingumo ministerijos išvadoje dėl naujų teisėkūros iniciatyvų tiesiogiai teigiama, kad „vien priklausymas religinei bendruomenei neturėtų būti pagrindas jos narius iš anksto laikyti keliančiais grėsmę valstybės saugumui“. (Dėl Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo Nr. I-1057 7 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XVP-1979 atitikties Europos Sąjungos teisei). Vertindamas naujus įstatymų projektus, Seimo kanceliarijos Teisės departamentas taip pat nurodė daugybę jų nuostatų neatitikimų Lietuvos Respublikos Konstitucijai (2026-10-28 Nr. XVP-1977 ir 2026-10-28 Nr. XVP-1979).

Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, kreipiamės į Seimo Pirmininką ir Seimo narius, ragindami:

  1. neleisti riboti Lietuvos Stačiatikių Bažnyčios teisių, kištis į jos vidaus santvarką ir primetinėti tikintiesiems stačiatikiams kitą bažnytinę jurisdikciją prieš jų valią;


  1. neleisti atimti Lietuvos Stačiatikių Bažnyčios vienuolynui ir parapijoms, kaip Lietuvoje registruotiems juridiniams asmenims, nuosavybės teise priklausančių stačiatikių šventovių ir perduoti jų kitoms religinėms organizacijoms;


  1. visapusiškai įvertinti šių įstatymų projektų atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Europos žmogaus teisių konvencijai, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos išvadas. Šios išvados visiškai patvirtino pagrįstą Lietuvos Stačiatikių Bažnyčios susirūpinimą dėl naujų teisėkūros iniciatyvų prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Apie šį susirūpinimą 2026 m. spalio 21 d. Vilniaus ir Lietuvos metropolito Inokentijaus pareiškime buvo pranešta Seimo vadovybei, taip pat mūsų šalies Prezidentui ir Ministrui Pirmininkui.

Neeilinis Susirinkimas pareiškia visiškai palaikantis Vilniaus ir Lietuvos metropolitą Inokentijų, siekiantį išsaugoti pilietinę santarvę ir religinę taiką Lietuvoje, taip pat patvirtina savo ištikimybę Lietuvos Stačiatikių Bažnyčios vienybei, kanoninei santvarkai ir istorinėms tradicijoms.

Mes taip pat kviečiame į atvirą, konstruktyvų ir dalykišką valstybės valdžios atstovų dialogą su Lietuvos Stačiatikių Bažnyčios vadovybe visais klausimais, susijusiais su jos teisėmis ir interesais.

Esame pasiryžę nuosekliai ginti mūsų, Lietuvos Stačiatikių Bažnyčios ir jos tikinčiųjų konstitucines teises, jos istorines šventoves ir religinio gyvenimo laisvę visomis teisėtomis priemonėmis, įskaitant kreipimąsi į Lietuvos ir tarptautines teisines institucijas.

Dėkojame Dievui ir reiškiame nuoširdų dėkingumą Lietuvos valstybei už tai, kad daugiau kaip trisdešimt metų mūsų Bažnyčia taikiai gyvavo nepriklausomoje ir demokratinėje Lietuvoje, palaikydama gerus santykius su visomis valstybės struktūromis ir institucijomis, visomis krikščioniškomis ir kitų religijų konfesijomis. Mes ir toliau melsimės už taiką, vienybę, mūsų Lietuvos valstybės ir jos žmonių klestėjimą bei gerovę.

2026 m. lapkričio 17 d.

Šventosios Dvasios vienuolynas 

Vilnius