Susirūpinę stačiatikiai kreipėsi į Seimo vadovybę ir narius

По-русски

Vilniaus Šventosios Dvasios stačiatikių vienuolyno brolija ir Vilniaus šventosios didžiosios kankinės Paraskevės stačiatikių parapijos tikintieji kreipėsi į Seimo vadovybę, komitetus ir frakcijas dėl parlamentui pateiktų dviejų įstatymų projektų. Jais siūloma iš Lietuvos Stačiatikių Bažnyčios perimti kelias senąsias stačiatikių šventoves ir Šventosios Dvasios vienuolyną, taip pat numatyti galimybę išbraukti Lietuvos Stačiatikių Bažnyčią iš tradicinių religinių bendrijų sąrašo.

„Brolija kategoriškai nesutinka bet kokioms iniciatyvoms ir veiksmais, kurie, remiantis politiniais įtarimais ir išgalvotais kaltinimais, galėtų lemti vienuolių iškeldinimą iš vienuolyno, šventovės ir vienuolyno turto paėmimą bei Lietuvos Stačiatikių Bažnyčios, kuriai priklauso mūsų vienuolynas, teisėtos religinės veiklos ribojimą“, – teigiama vienuolyno brolijos kreipimesi.

Dokumente pabrėžiama, kad vienuoliai, davę vienuolinius įžadus, neturi teisės ir neketina keisti bažnytinės jurisdikcijos bei pereiti į Konstantinopolio patriarchatą.

„XX amžiaus paskutinio dešimtmečio pradžioje Šventosios Dvasios vienuolyno vienuoliai kartu su to meto savo vadovu, dabar jau šviesios atminties metropolitu Chrizostomu (Martiškinu), parėmė lietuvių tautos nepriklausomybės siekį ir gynė jaunos Lietuvos valstybės teisę į savarankišką istorinę raidą.

Negalėjome įsivaizduoti, kad, atkūrus nepriklausomybę, įtvirtinus demokratines vertybes ir Lietuvai įsiliejus į Europos šalių, stačiatikiams vėl teks susidurti su grėsmėmis, primenančiomis skaudžiausius sovietinės praeities puslapius: spaudimu Bažnyčiai, mėginimais paimti religinį turtą ir riboti tradicinės religinės bendruomenės veiklą“, – rašoma kreipimesi.

Šv. Paraskevės parapijos Susirinkimas taip pat kreipėsi į Seimą ir išreiškė didelį susirūpinimą dėl informacijos apie galimus ketinimus apriboti bendruomenės teisę naudotis šventove ir su ja susijusiu bažnytiniu turtu.

„Mūsų parapija yra lietuviška stačiatikių bendruomenė, kurioje pamaldos lietuvių kalba vyksta daugiau kaip 20 metų. Čia nuolat vyksta religinis gyvenimas, puoselėjamos stačiatikių tikėjimo tradicijos. Aiškiai ir nedviprasmiškai pareiškiame, kad neketiname keisti savo dabartinės bažnytinės (kanoninės) priklausomybės ar pereiti į kitų patriarchatų bei egzarchatų jurisdikciją. Tokie sprendimai negali būti primetami prieš parapijiečių valią ar darant jiems spaudimą“, – teigiama pareiškime.

Į Lietuvos Respublikos Seimą ketina kreiptis ir kitų šventovių, minimų Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narių įstatymų iniciatyvoje, tikintieji. Tarp jų – Vilniaus Švenčiausiosios Dievo Motinos Ėmimo į dangų katedros, Vilniaus Šv. Mikalojaus cerkvės ir Vievio Dievo Motinos Ėmimo į Dangų cerkvės šventovės.

Apie tai pranešta 2026 m. spalio 20 d. Vilniaus Švenčiausiosios Dievo Motinos Ėmimo į dangų katedroje vykusioje Lietuvos Stačiatikių Bažnyčios spaudos konferencijoje.

Bažnyčios poziciją spaudos konferencijoje pristatė Trakų vyskupas Ambrosijus, Vilniaus miesto dekanas, Švenčiausiosios Dievo Motinos Ėmimo į dangų katedros administratorius, vyresnysis kunigas Eugenijus Rudenko ir Vilniaus ir Lietuvos metropolito Inokentijaus asmeninis sekretorius kunigas Sergijus Kazarinovas.

„Visi mūsų parapijiečiai, visi mūsų žmonės labai nerimauja dėl šių įstatymų projektų, nes dėl jų iš jų gali būti atimta ši bažnyčia, ši šventovė“, – sakė vyresnysis kunigas Eugenijus Rudenko.

„Sekmadienį vyks parapijos susirinkimas. Kartu su parapijiečiais kreipsimės į Seimo vadovybę, prašydami nesiimti šių veiksmų ir nedaryti to, kas galėtų pakenkti mūsų pilietinėms teisėms bei tikėjimo laisvei“, – pridūrė jis.

Vyskupo Ambrosijaus teigimu, prieš Lietuvos Stačiatikių Bažnyčią nukreiptos įstatymų iniciatyvos grindžiamos grėsme nacionaliniam saugumui, tačiau konkrečių tokios grėsmės įrodymų nėra.

Vyskupas Ambrosijus pabrėžė, kad Konstantinopolio patriarchato egzarchatas Lietuvoje yra dirbtinis, politizuotas projektas, kurį inicijavo politikai ir buvę Lietuvos Stačiatikių Bažnyčios dvasininkai, pasukę Bažnyčios skaldymo keliu. Jis nesulaukia plataus šalies stačiatikių bendruomenės palaikymo: buvusių, kunigystės šventimų netekusių dvasininkų pamaldose dalyvauja itin mažai žmonių.

Vyskupo teigimu, perdavus stačiatikių šventoves Konstantinopolio patriarchato egzarchatui, parapijiečiai jas paliktų ir šventovės liktų tuščios.

Jis taip pat išreiškė susirūpinimą mėginimais perkelti į Lietuvą Ukrainos religinį konfliktą ir pabrėžė, kad Ukraina negali būti pavyzdys Lietuvai, kaip užtikrinti tikinčiųjų teises.

Kunigas Sergijus Kazarinovas priminė, kad, remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimu, valstybė negali panaikinti sprendimo pripažinti religinę bendruomenę tradicine.

2007 m. gruodžio 6 d. nutarime Konstitucinis Teismas paaiškino, kad religinės bendruomenės tradiciškumas nepriklauso nuo įstatymų leidėjo valios. Tai istoriškai susiklostę religinės organizacijos ir visuomenės santykiai, kuriuos valstybė pripažįsta, o ne sukuria.

Spaudos konferencijos dalyviai taip pat dar kartą patvirtino Lietuvos Stačiatikių Bažnyčios antikarinę poziciją ir pabrėžė, kad absoliuti dauguma jos narių yra savo valstybę mylintys Lietuvos piliečiai.

Taip pat paraginta gerbti mūsų religinės bendruomenės teises, jos istorinį paveldą ir tikėjimo laisvę.