Lietuvos Stačiatikių Bažnyčios kanceliarijos komentaras dėl Seimo komiteto sprendimo

По-русски

2026 m. lapkričio 18 d. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas savo posėdyje pripažino prieštaraujančiu Konstitucijai įstatymo projektą, kuriuo numatyta iš Lietuvos Stačiatikių Bažnyčios atimti Šventosios Dvasios vienuolyną ir keletą stačiatikių cerkvių bei perduoti juos Konstantinopolio patriarchatui.

Už tokį sprendimą balsavo septyni komiteto nariai, trys susilaikė.

Tuo tarpu sprendimas dėl kitos konservatorių Seimo narių iniciatyvos, kuria siekiama atimti iš Lietuvos Stačiatikių Bažnyčios tradicinės religinės bendruomenės statusą, nebuvo priimtas, nes iniciatoriai atsiėmė įstatymo projektą tobulinti.

Lietuvos Stačiatikių Bažnyčia palankiai vertina teisinį įstatymo projekto dėl Bažnyčios turto atėmimo įvertinimą, patvirtinantį anksčiau Bažnyčios išsakytą poziciją, kad šis projektas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Tačiau išliekantis neapibrėžtumas dėl antrosios teisėkūros iniciatyvos ir toliau kelia didelį susirūpinimą.

Esame įsitikinę, kad klausimai, susiję su antros pagal dydį tradicinės religinės bendruomenės Lietuvoje padėtimi, turi būti sprendžiami išimtinai vadovaujantis Konstitucija ir galiojančiais teisės aktais, gerbiant religijos laisvę ir tik atsižvelgiant į pačių tikinčiųjų nuomonę.

Primename, kad 2026 m. spalio 16 d. Seimo nariai Audronius Ažubalis ir Arvydas Anušauskas, atstovaujantys Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams (TS-LKD), įregistravo dvi teisėkūros iniciatyvas, susijusias su stačiatikių tikinčiųjų teisėmis.

Reaguodamos į šias iniciatyvas, 39 Lietuvos Stačiatikių Bažnyčios bendruomenės kreipėsi į Seimo vadovybę ir Seimo narius, išreikšdamos protestą ir išdėstydamos savo poziciją. Spalio 17 d. įvyko neeilinis visuotinis Lietuvos Stačiatikių Bažnyčios Susirinkimas, kuriame buvo patvirtintas pareiškimas, išreiškiantis itin didelį susirūpinimą šiomis teisėkūros iniciatyvomis. Pareiškime pabrėžtas istorinis Lietuvos Stačiatikių Bažnyčios vaidmuo Lietuvos gyvenime ir tikinčiųjų teisė savarankiškai spręsti dėl savo bažnytinės priklausomybės.

Dokumentas buvo išsiųstas Seimo Pirmininkui ir Seimo nariams, taip pat Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui.